Marija Katiliūtė
Marija Katiliūtė (slapyvardis Lakrima, 1930 m. spalio 4 d. Mačiūnuose, Ašmintos valsčius, Marijampolės apskr. – 2016 m. liepos 6 d. ) – Lietuvos poetė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė penkių vaikų šeimoje.[1] 1963 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1971–1989 m. dirbo žurnalų „Kultūros barai“, 1988–1995 m. – „Katalikų pasaulis“ redakcijose.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klasikinio angliškojo soneto formos eilėraščiuose vyrauja religinė meditacija, dažnai įgaunanti tautinį atspalvį. Daugelis eilėraščių virtę bažnytinėmis giesmėmis. Kūrybai būdinga teologijos tiesų kaip slėpinių interpretacija, poetinis metafizinis dialogas. Sovietinės okupacijos metais religinių sonetų ir eilėraščių rinkiniai leisti užsienyje – Australijoje, JAV, Kanadoje, Brazilijoje nenurodant autorystės.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Marijos litanija, 1972 m., menamai priskirta V. Mykolaičiui-Putinui
- Spindėk ir svieski: Švč. M. Marijos litanija, 1977 m.
- Vadovė būk meili: Šv. Rožančiaus paslaptys, 1977 m.
- Kryžiaus kelias, 1977 m.
- Tau, Marijai, 1979 m.; antrasis Šv. Rožančiaus paslapčių leidimas
- O Vilniau, Vilniau…, 1989 m., papild. 1997 m.
- Negęstanti liepsna: Sonetai Jėzaus širdžiai, Putnamas, 1976 m., 4 leid. Vilnius, 1990 m.
- Troškulys: Religinė lyrika, 1990 m.
- Septynios gelmės: Eilėraščiai, 1993 m.
- Atverk man lūpas. Giesmės, 1993 m.
- Švč, Mergelės Marijos litanija, 4 leid. 1994 m.
- Tikėjimo paslaptis: Šv. Mišių mąstymai sonetais, 1994 m.
- Magnificat: Religinė lyrika, 1994 m.
- Irtis į gilumą: Žvilgsniai per Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus, 2002 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Katiliūtė-Lacrima, Marija. „O KAS GI TA LACRIMA?“. slaptai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-13. Nuoroda tikrinta 2016-06-01.
- ↑ Dalia Čiočytė. Marija Katiliūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 405 psl.